Pristatymas
Ką reikia žinoti apie EP delegacijas
Europos Parlamento delegacijos yra oficialios Europos Parlamento narių grupės, kurios palaiko ir plėtoja ryšius su ES nepriklausančių šalių parlamentais, regionais ir organizacijomis.
Taigi delegacijos yra pagrindinė Parlamento jungtis su kitomis teisėkūros institucijomis ES viduje ir už jos ribų.
Delegacijos padeda stiprinti Parlamento pozicijas bendradarbiaudamos su Parlamento komitetais ir Parlamento nariais, remiančiais demokratiją ir žmogaus teises anapus ES sienų.
Be to, palaikydamos diplomatinius ryšius, delegacijos padeda užtikrinti ES viešumą apskritai ir ragina savo partnerius gerbti jos vertybes bei interesus.
Tarpparlamentiniai susitikimai
Delegacijos rengia tarpparlamentinius susitikimus su išrinktais ES nepriklausančių šalių atstovais. Taip partneriams suteikiama galimybė tiesiogiai aptarti rūpimus klausimus.
Paprastai šie susitikimai vyksta vieną ar du kartus per metus, o trunka po keletą valandų arba dienų.
Jie pakaitomis rengiami ES nepriklausančios šalies parlamente arba Europos Parlamente, taigi vieną kartą į susitikimą užsienyje vyksta Parlamento nariai, o kitą kartą užsienio šalies parlamento narius Europos Parlamente priima atitinkama ES delegacija.
Į susitikimus už ES ribų vykstantys Parlamento nariai stengiasi susitikti ir su asmenimis, kurie nedirba juos priimančiame parlamente, bei apsilankyti vietose, kuriose įgyvendinami ES finansuojami projektai.
Diskusijos Briuselyje ir Strasbūre
Delegacijos taip pat rengia posėdžius Briuselyje ir Strasbūre. Delegacija gali posėdžiauti atskirai arba kartu su kitomis delegacijomis ar komitetais.
Per šiuos trumpus posėdžius delegacijos planuoja savo tarpparlamentinius susitikimus ir aptaria padėtį savo partnerių šalyse.
Delegacijos neretai kviečiasi išorės svečius pristatymams surengti ir nuomonėmis su Parlamento nariais pasikeisti. Nemažai tokių pranešėjų dirba kitose ES institucijose (dažniausiai Europos Komisijoje ar ES diplomatinėje tarnyboje), ambasadose arba universitetuose.
Kartais delegacijos kviečiasi ir tokius svečius, kurių balsas kitu atveju liktų neišgirstas, pavyzdžiui, politinės opozicijos narius arba pilietinės visuomenės atstovus.
45 nuolatinės delegacijos
Šiuo metu Europos Parlamente veikia 45 nuolatinės delegacijos.
Šis skaičius nustatytas sprendime dėl tarpparlamentinių delegacijų, delegacijų jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose ir delegacijų parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose skaičiaus.
Šiame 2019 m. balandžio mėn. priimtame sprendime išvardytos delegacijos, veiksiančios devintosios Parlamento kadencijos (2019-2024 m.) laikotarpiu, yra suskirstytos pagal regionus.
Skirtingų kadencijų laikotarpiu delegacijų suskirstymas pagal regionus gali labai skirtis. Pavyzdžiui, praėjusiąją kadenciją (2009-2014 m.) vienai delegacijai buvo priskirta Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija bei Kosovas. Nuo 2014 m. vidurio šios šalys priklauso keturių atskirų delegacijų kompetencijai.
Be to, Parlamentas gali bet kada priimti sprendimą išsiųsti oficialią Parlamento narių grupę į ES nepriklausančią šalį, reaguodamas į politinius įvykius arba norėdamas dalyvauti konferencijoje ar kitame renginyje.
Sudėtis
Visų delegacijų struktūra yra vienoda: jos turi pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus, kuriuos išrenka delegacijos nariai.
Visus delegacijos narius skiria Parlamento frakcijos, o bendra kiekvienos delegacijos sudėtis atspindi bendrą Parlamento politinę pusiausvyrą.
Visi Parlamento nariai priklauso kuriai nors nuolatinei delegacijai. Kai kurie iš jų priklauso daugiau negu vienai delegacijai.
Didžiausios delegacijos paprastai yra tos, kurios dalyvauja parlamentinių asamblėjų, sudaromų keleto parlamentų atstovų, veikloje.
Pavyzdžiui, Parlamento delegaciją forume, kuris telkia visus Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės parlamentus ir renkasi dukart per metus, sudaro 78 Parlamento nariai.
Tiesa, toks delegacijų dydis nėra įprastas. Daugumą Parlamento delegacijų sudaro po 20 arba mažiau narių. Mažiausios sudėties delegacijoje yra tik 8 nariai.
Taisyklės
Delegacijos privalo laikytis griežtų taisyklių, apibrėžtų keliuose dokumentuose ir sprendimuose.
Delegacijoms yra skirti du oficialių Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių straipsniai. Be to, joms galioja nemažai komitetams taikomų taisyklių.
Kai kurios procedūros įtrauktos ir į naujausią Europos Parlamento sprendimą dėl delegacijų skaičiaus. Pastarajame išsamiai nustatyta, kaip komitetai ir delegacijos turėtų koordinuoti savo veiksmus - taip pat ir tada, kai ketina vykti į kelionę.
Išsamiausios su delegacijomis susijusios taisyklės pateikiamos oficialiame dokumente Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančios įgyvendinimo nuostatos.
Šiame dokumente apibrėžiamas bendras Parlamento delegacijų tikslas: „ryšiams su valstybių, kurios tradiciškai yra Europos Sąjungos partnerės, parlamentais palaikyti ir plėsti ir [...] prisidėti prie vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga [...] populiarinimo...".
Šios nuostatos apima ir tai, kaip Parlamento delegacijos turėtų laikytis Parlamento pozicijų ir standartų.
Kituose straipsniuose paaiškinama, kurie Parlamento nariai gali prisijungti prie delegacijos kelionių už ES ribų. Siekiant riboti išlaidas, dalyvių skaičius griežtai kontroliuojamas, o visoms kelionėms reikalaujama gauti išankstinį leidimą.
Santykiai su komitetais
Europos Parlamentas turi tris visos sudėties komitetus ir du pakomitečius, ypatingą dėmesį skiriančius veiklai už ES ribų (išorės veiksmams). Šių komitetų ryšiai su delegacijomis yra ypatingi.
Komitetai ir delegacijos nuolat vieni kitus informuoja apie savo posėdžius ir diskusijas. Komitetų nariai kviečiami prisijungti prie delegacijų procedūrų ir užduočių bei atvirkščiai - taip pat ir kelionių už ES ribų metu.
Iš daugybės komitetų svarbiausią vaidmenį delegacijų atžvilgiu atlieka Užsienio reikalų (AFET) komitetas. Jis koordinuoja delegacijų darbą bei užtikrina jų politinę kontrolę - ir tai galioja ne tik nuolatinėms delegacijoms, bet ir visiems Parlamento nariams, oficialiu Parlamento reikalu vykstantiems į ES nepriklausančias šalis.
Tarptautinės prekybos (INTA) komitetas palaiko ryšį su visomis delegacijomis, kai į darbotvarkę įtraukiami tarptautiniai ekonomikos ir prekybos klausimai. Ypač glaudų ryšį su INTA komitetu palaiko delegacija, kurios darbas apima CARIFORUM ir ES ekonominės partnerystės susitarimą.
Vystymosi (DEVE) komitetas koordinuoja delegacijų, nagrinėjančių vystymosi klausimus, darbą. Viena iš daugelio delegacijų, bendradarbiaujančių su DEVE komitetu, yra delegacija, kurios veikla yra susijusi AKR valstybių grupe.
Prieš delegacijai susitinkant su išrinktais ES nepriklausančių šalių atstovais, komitetai siūlo politines temas, kurias jos nariai galėtų arba turėtų aptarti. Po susitikimo delegacijos pirmininkas apie jį informuoja AFET komitetą.
Dėmesys demokratijai ir žmogaus teisėms
Daugelis delegacijų į savo veiklą įtraukia ir Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupę. Šis organas, kuriam vadovauja AFET ir DEVE komitetų pirmininkai, stebi Parlamento pastangas stiprinti demokratiją ir žmogaus teises už ES ribų.
Viena iš pagrindinių šios grupės veiklos sričių yra rinkimų stebėjimo misijų organizavimas.
10-12 kartų per metus Parlamento nariai vyksta į ES nepriklausančias šalis stebėti balsavimo procesų. Jų, kaip išrinktų atstovų, patirtis užtikrina didesnį jų vertinimų politinį patikimumą.
Įgyvendinant kitus Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės prižiūrimus projektus, siekiama teikti pagalbą ES nepriklausančių šalių parlamentams, kad šie sutvirtėtų ir dirbtų kuo veiksmingiau.
Draugystės ir kitos neoficialios grupės
Kartais Parlamento nariai buriasi į neoficialias grupes santykiams su ES nepriklausančiomis šalimis aptarti.
Šios vadinamosios draugystės grupės, kurias kartais remia lobistai arba užsienio vyriausybės, nėra oficialios Europos Parlamento organizacijos.
Keliaudamos į užsienį, jos neturi oficialaus statuso, todėl konkrečioje šalyje veikiantys ES biurai joms neteikia pagalbos, kuri paprastai siūloma nuolatinėms delegacijoms. Šios grupės nekoordinuoja savo veiklos su komitetais ir negali reikšti nuomonės Parlamento vardu.
Šių grupių veikloje dalyvaujantys Parlamento nariai privalo teikti skaidrią informaciją apie savo statusą ir vengti kišimosi į oficialių Parlamento organų darbą.
Europos Parlamento delegacijos yra oficialios Europos Parlamento narių grupės, kurios palaiko ir plėtoja ryšius su ES nepriklausančių šalių parlamentais, regionais ir organizacijomis.
Taigi delegacijos yra pagrindinė Parlamento jungtis su kitomis teisėkūros institucijomis ES viduje ir už jos ribų.
Delegacijos padeda stiprinti Parlamento pozicijas bendradarbiaudamos su Parlamento komitetais ir Parlamento nariais, remiančiais demokratiją ir žmogaus teises anapus ES sienų.
Be to, palaikydamos diplomatinius ryšius, delegacijos padeda užtikrinti ES viešumą apskritai ir ragina savo partnerius gerbti jos vertybes bei interesus.
Tarpparlamentiniai susitikimai
Delegacijos rengia tarpparlamentinius susitikimus su išrinktais ES nepriklausančių šalių atstovais. Taip partneriams suteikiama galimybė tiesiogiai aptarti rūpimus klausimus.
Paprastai šie susitikimai vyksta vieną ar du kartus per metus, o trunka po keletą valandų arba dienų.
Jie pakaitomis rengiami ES nepriklausančios šalies parlamente arba Europos Parlamente, taigi vieną kartą į susitikimą užsienyje vyksta Parlamento nariai, o kitą kartą užsienio šalies parlamento narius Europos Parlamente priima atitinkama ES delegacija.
Į susitikimus už ES ribų vykstantys Parlamento nariai stengiasi susitikti ir su asmenimis, kurie nedirba juos priimančiame parlamente, bei apsilankyti vietose, kuriose įgyvendinami ES finansuojami projektai.
Diskusijos Briuselyje ir Strasbūre
Delegacijos taip pat rengia posėdžius Briuselyje ir Strasbūre. Delegacija gali posėdžiauti atskirai arba kartu su kitomis delegacijomis ar komitetais.
Per šiuos trumpus posėdžius delegacijos planuoja savo tarpparlamentinius susitikimus ir aptaria padėtį savo partnerių šalyse.
Delegacijos neretai kviečiasi išorės svečius pristatymams surengti ir nuomonėmis su Parlamento nariais pasikeisti. Nemažai tokių pranešėjų dirba kitose ES institucijose (dažniausiai Europos Komisijoje ar ES diplomatinėje tarnyboje), ambasadose arba universitetuose.
Kartais delegacijos kviečiasi ir tokius svečius, kurių balsas kitu atveju liktų neišgirstas, pavyzdžiui, politinės opozicijos narius arba pilietinės visuomenės atstovus.
45 nuolatinės delegacijos
Šiuo metu Europos Parlamente veikia 45 nuolatinės delegacijos.
Šis skaičius nustatytas sprendime dėl tarpparlamentinių delegacijų, delegacijų jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose ir delegacijų parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose skaičiaus.
Šiame 2019 m. balandžio mėn. priimtame sprendime išvardytos delegacijos, veiksiančios devintosios Parlamento kadencijos (2019-2024 m.) laikotarpiu, yra suskirstytos pagal regionus.
Skirtingų kadencijų laikotarpiu delegacijų suskirstymas pagal regionus gali labai skirtis. Pavyzdžiui, praėjusiąją kadenciją (2009-2014 m.) vienai delegacijai buvo priskirta Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija bei Kosovas. Nuo 2014 m. vidurio šios šalys priklauso keturių atskirų delegacijų kompetencijai.
Be to, Parlamentas gali bet kada priimti sprendimą išsiųsti oficialią Parlamento narių grupę į ES nepriklausančią šalį, reaguodamas į politinius įvykius arba norėdamas dalyvauti konferencijoje ar kitame renginyje.
Sudėtis
Visų delegacijų struktūra yra vienoda: jos turi pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus, kuriuos išrenka delegacijos nariai.
Visus delegacijos narius skiria Parlamento frakcijos, o bendra kiekvienos delegacijos sudėtis atspindi bendrą Parlamento politinę pusiausvyrą.
Visi Parlamento nariai priklauso kuriai nors nuolatinei delegacijai. Kai kurie iš jų priklauso daugiau negu vienai delegacijai.
Didžiausios delegacijos paprastai yra tos, kurios dalyvauja parlamentinių asamblėjų, sudaromų keleto parlamentų atstovų, veikloje.
Pavyzdžiui, Parlamento delegaciją forume, kuris telkia visus Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės parlamentus ir renkasi dukart per metus, sudaro 78 Parlamento nariai.
Tiesa, toks delegacijų dydis nėra įprastas. Daugumą Parlamento delegacijų sudaro po 20 arba mažiau narių. Mažiausios sudėties delegacijoje yra tik 8 nariai.
Taisyklės
Delegacijos privalo laikytis griežtų taisyklių, apibrėžtų keliuose dokumentuose ir sprendimuose.
Delegacijoms yra skirti du oficialių Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių straipsniai. Be to, joms galioja nemažai komitetams taikomų taisyklių.
Kai kurios procedūros įtrauktos ir į naujausią Europos Parlamento sprendimą dėl delegacijų skaičiaus. Pastarajame išsamiai nustatyta, kaip komitetai ir delegacijos turėtų koordinuoti savo veiksmus - taip pat ir tada, kai ketina vykti į kelionę.
Išsamiausios su delegacijomis susijusios taisyklės pateikiamos oficialiame dokumente Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančios įgyvendinimo nuostatos.
Šiame dokumente apibrėžiamas bendras Parlamento delegacijų tikslas: „ryšiams su valstybių, kurios tradiciškai yra Europos Sąjungos partnerės, parlamentais palaikyti ir plėsti ir [...] prisidėti prie vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga [...] populiarinimo...".
Šios nuostatos apima ir tai, kaip Parlamento delegacijos turėtų laikytis Parlamento pozicijų ir standartų.
Kituose straipsniuose paaiškinama, kurie Parlamento nariai gali prisijungti prie delegacijos kelionių už ES ribų. Siekiant riboti išlaidas, dalyvių skaičius griežtai kontroliuojamas, o visoms kelionėms reikalaujama gauti išankstinį leidimą.
Santykiai su komitetais
Europos Parlamentas turi tris visos sudėties komitetus ir du pakomitečius, ypatingą dėmesį skiriančius veiklai už ES ribų (išorės veiksmams). Šių komitetų ryšiai su delegacijomis yra ypatingi.
Komitetai ir delegacijos nuolat vieni kitus informuoja apie savo posėdžius ir diskusijas. Komitetų nariai kviečiami prisijungti prie delegacijų procedūrų ir užduočių bei atvirkščiai - taip pat ir kelionių už ES ribų metu.
Iš daugybės komitetų svarbiausią vaidmenį delegacijų atžvilgiu atlieka Užsienio reikalų (AFET) komitetas. Jis koordinuoja delegacijų darbą bei užtikrina jų politinę kontrolę - ir tai galioja ne tik nuolatinėms delegacijoms, bet ir visiems Parlamento nariams, oficialiu Parlamento reikalu vykstantiems į ES nepriklausančias šalis.
Tarptautinės prekybos (INTA) komitetas palaiko ryšį su visomis delegacijomis, kai į darbotvarkę įtraukiami tarptautiniai ekonomikos ir prekybos klausimai. Ypač glaudų ryšį su INTA komitetu palaiko delegacija, kurios darbas apima CARIFORUM ir ES ekonominės partnerystės susitarimą.
Vystymosi (DEVE) komitetas koordinuoja delegacijų, nagrinėjančių vystymosi klausimus, darbą. Viena iš daugelio delegacijų, bendradarbiaujančių su DEVE komitetu, yra delegacija, kurios veikla yra susijusi AKR valstybių grupe.
Prieš delegacijai susitinkant su išrinktais ES nepriklausančių šalių atstovais, komitetai siūlo politines temas, kurias jos nariai galėtų arba turėtų aptarti. Po susitikimo delegacijos pirmininkas apie jį informuoja AFET komitetą.
Dėmesys demokratijai ir žmogaus teisėms
Daugelis delegacijų į savo veiklą įtraukia ir Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupę. Šis organas, kuriam vadovauja AFET ir DEVE komitetų pirmininkai, stebi Parlamento pastangas stiprinti demokratiją ir žmogaus teises už ES ribų.
Viena iš pagrindinių šios grupės veiklos sričių yra rinkimų stebėjimo misijų organizavimas.
10-12 kartų per metus Parlamento nariai vyksta į ES nepriklausančias šalis stebėti balsavimo procesų. Jų, kaip išrinktų atstovų, patirtis užtikrina didesnį jų vertinimų politinį patikimumą.
Įgyvendinant kitus Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės prižiūrimus projektus, siekiama teikti pagalbą ES nepriklausančių šalių parlamentams, kad šie sutvirtėtų ir dirbtų kuo veiksmingiau.
Draugystės ir kitos neoficialios grupės
Kartais Parlamento nariai buriasi į neoficialias grupes santykiams su ES nepriklausančiomis šalimis aptarti.
Šios vadinamosios draugystės grupės, kurias kartais remia lobistai arba užsienio vyriausybės, nėra oficialios Europos Parlamento organizacijos.
Keliaudamos į užsienį, jos neturi oficialaus statuso, todėl konkrečioje šalyje veikiantys ES biurai joms neteikia pagalbos, kuri paprastai siūloma nuolatinėms delegacijoms. Šios grupės nekoordinuoja savo veiklos su komitetais ir negali reikšti nuomonės Parlamento vardu.
Šių grupių veikloje dalyvaujantys Parlamento nariai privalo teikti skaidrią informaciją apie savo statusą ir vengti kišimosi į oficialių Parlamento organų darbą.
EP delegacijos visame pasaulyje © European Parliament
Pristatymas ir kompetencija
Delegacijospalaiko ir plėtoja Parlamento tarptautinius ryšius ir padeda stiprinti EuroposSąjungos vaidmenį ir didinti jos matomumą pasaulyje.
Taigidelegacijų veikla, pirma, skirta ryšiams su valstybių, kurios tradiciškai yraEuropos Sąjungos partnerės, parlamentais palaikyti ir plėsti ir, antra,prisidėti prie vertybių, kuriomis grindţiama Europos Sąjunga, t. y. laisvės,demokratijos, pagarbos ţmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir teisinėsvalstybės principų (Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnis), populiarinimotrečiosiose šalyse.
Parlamentaspalaiko tarptautinius ryšius vadovaudamasis tarptautinės viešosios teisėsprincipais.
Parlamentas,palaikydamas tarptautinius ryšius, siekia, kur tik įmanoma ir tinkama, plėtotiparlamentinį tarptautinių ryšių aspektą.
(Pirmininkųsueigos 2015 m. spalio 29 d. sprendimo 3 straipsnis (Delegacijų veiklosprincipai))