2023 m. Europos Parlamento politiniai prioritetai 

Demokratija veikia

• Ekonomikos ir socialinis atsigavimas ir naujos ES biudžeto taisyklės

  2020 m. Parlamento derybininkai sėkmingai derėjosi dėl didžiausio visų laikų ES finansinio paketo, kuriuo siekiama įveikti COVID-19 krizės pasekmes ir finansuoti naują ES programų paketą 2021–2027 m. laikotarpiu.

  
  

  ES ilgalaikiu biudžetu ir 750 mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis – 800 mlrd. eurų) ekonomikos gaivinimo priemone (taip pat žr.„Next Generation EU“, EGADP) siekiama geriau parengti Europos valstybes krizėms ir paskatinti žaliąją bei skaitmeninę pertvarkas. Ypatinga parama skiriama jaunimui, smulkiam verslui, sveikatos priežiūros sistemoms ir moksliniams tyrimams. 2021 m. buvo priimtos papildomos priemonės, skirtos paremti regionus ir pažeidžiamas gyventojų grupes (Teisingos pertvarkos fondas ir Socialinis klimato fondas), o 2023 m. jos papildytos energijos taupymo, švarios energijos gamybos ir energijos tiekimo įvairinimo priemonėmis, siekiant atsisakyti ES priklausomybės nuo Rusijos energijos (REPowerEU).

  
  

  Parlamentas taip pat užtikrino, kad būtų priimtos teisiškai įpareigojančios naujų nuosavų išteklių, kuriais būtų dengiamos skolinimosi pagal priemonę „Next Generation EU“ išlaidos, nustatymo gairės.

  
  

  Derėdamiesi su ES Taryba EP nariai pasiekė, kad 2021–2027 m. pavyzdinėms programoms („ES – sveikatos labui“, „Horizontas“ (moksliniai tyrimai), „InvestEU“ ir „Erasmus+“) būtų skirta papildomi 16 mlrd. eurų.

  Bendromis vertybėmis ir tikslais grindžiamas ES solidarumas

  EP nariai atidžiai stebi biudžeto išlaidas ir nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimą, kurie finansuojami pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Minėtai paramai užsitikrinti, ES valstybės turi kruopščiai laikytis ES klimato ir skaitmeninės pertvarkos tikslų, teisės viršenybės ir kitų ES vertybių. Parlamentas primygtinai ragina Komisiją šių reikalavimų nesilaikymo atveju sustabdyti visus mokėjimus atitinkamai ES valstybei pagal teisės viršenybės sąlygą, dėl kurios 2020 m. antroje pusėje susitarta su Taryba. Be to, EP nariams pavyko pagerinti Europos gaivinimo ir atsparumo plano priežiūrą ir skaidrumą: kiekviena valstybė privalo paskelbti 100 daugiausia minėto plano lėšų gavėjų sąrašą.

  Teisingas darbo užmokestis

  EP nariai įtikino ES valstybes užtikrinti nacionalinį minimalųjį darbo užmokestį ir pasirūpinti, kad vyrai ir moterys visoje ES gautų vienodą atlyginimą už vienodą darbą. Parlamentas taip pat siekia darbuotojams užtikrinti socialinį teisingumą ir orumą bei nutraukti skaitmeninėse platformose veikiančių paslaugų teikėjų piktnaudžiavimą platformos darbuotojais. Be to, svarbiais Parlamento darbotvarkės prioritetais išlieka sąžiningas apmokestinimas ir kova su pinigų plovimu.

  Parama ES pramonei

  2023 m. vasario mėn. EP nariai balsavo už naujojo ES suverenumo fondo įsteigimą, siekdami Europoje užtikrinti pramoninės gamybos pajėgumus. Jie ragina skubiai imtis priemonių švarios energijos technologijų diegimui paskatinti bei padėti ES įmonėms kurti kokybiškas darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą, kad būtų pasiekti Žaliojo kurso tikslai.

         

• Europos žaliasis kursas

  2019 m. Parlamentas paskelbė kritinę klimato padėtį ir paragino siekti ambicingesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų, kad iki 2050 m. būtų pasiektas neutralus poveikis klimatui, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime. 2021 m. birželį priimtame klimato teisės akte nustatyta, kad ES iki 2050 m. turi tapti neutralaus poveikio klimatui ekonomika, o iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakos turi būti sumažintos bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tokiu būdu ES piliečiams ir įmonėms suteikiamas žaliajai pertvarkai planuoti reikalingas teisinis tikrumas ir nuspėjamumas.

  
  

  Ne mažiau kaip 30 % ES lėšų bus skiriama klimato tikslams (8 % – biologinei įvairovei). Didelę dalį šių lėšų ES išmokės per „REPowerEU“ švariai energijai gaminti ir jos tiekimui įvairinti. Taip pat bus teikiama parama pažeidžiamiems namų ūkiams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms. Be to, Parlamentas užtikrino 86,7 mlrd. eurų Socialiniam klimato fondui (kovai su energetikos ir transporto paslaugų nepritekliumi) ir 17,5 mlrd. eurų Teisingos pertvarkos fondui. Šios lėšos bus skiriamos regionams, kuriuose su klimato kaita susijusi pertvarka turi didžiulį neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį.

  Pasiekti, kad poveikis klimatui iki 2050 m. taptų neutralus

  Siekdamas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pramonės, transporto (aviacijos, laivininkystės, automobilių) sektoriuose ir namų ūkiuose, Parlamentas nusprendė skatinti naudoti alternatyvius energijos šaltinius. Jis dar labiau sugriežtino ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurioje įtvirtinamas principas „teršėjas moka“. Nustačius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kainą, ATLPS skatina įmones investuoti į klimatui nekenksmingas technologijas. Pastangų pasidalijimo taisyklėse valstybėms nustatyti mažinimo tikslai tose srityse, kurių neapima ATLPS. Be to, nustatytas ambicingesnis ES anglies dioksido absorbentų tikslas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Taip apsaugomi ES miškai, skatinama biologinė įvairovė ir iki 57 % padidinamas 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslas.

  
  

  Iki 2027 m. ar 2028 m. į ATLPS bus įtraukti šildymo ir kelių transporto sektoriai, o iki 2026 m. palaipsniui bus panaikinti nemokami taršos leidimai aviacijos sektoriui. Parlamentas patvirtino tikslą iki 2035 m. užtikrinti, kad nauji automobiliai ir furgonai neišmestų anglies dioksido. Jis taip pat sugriežtino taisykles, kurios bus taikomos baterijoms visą jų gyvavimo ciklą. EP nariai kartu siekia paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos sklaidą ir pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, siekiant toliau mažinti ES anglies pėdsaką ir priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.

  Vengti anglies dioksido nutekėjimo ir ekologinio klaidinimo

  Pagal naująjį pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą ES anglies dioksido kaina bus taikoma importuojamam cementui, geležiai, plienui, aliuminiui, trąšoms, elektrai ir vandeniliui. EP nariai užtikrino vienodas sąlygas ES įmonėms, siekdami apsaugoti jas ir išvengti jų gamybos perkėlimo į užsienį bei paskatinti likusias pasaulio valstybes imtis daugiau veiksmų klimato srityje.

  
  

  Nebebus galima į ES rinką importuoti daugybės produktų, kuriuos gaminant naikinami miškai: galvijų, kakavos, kavos, palmių aliejaus, sojos, medienos, kaučiuko, medžio anglių ir leidiniams skirto popieriaus produktų. Nors šie produktai bus uždrausti ne iš karto, įmonės turės pateikti įrodymus, kad gaminant šiuos produktus nebuvo naikinami miškai. Be to, nuo 2024 m. visoms ES įmonėms taps privaloma teikti įmonių tvarumo ataskaitas. Apie 50 000 įmonių privalės atskleisti duomenis apie jų veiklos poveikį žmonėms ir planetai ir apie grėsmes jų tvarumui.

  
  

  Vis dar laukiama susitarimo dėl naujų taisyklių dėl pesticidų, gamtos atkūrimo ir tvarios maisto gamybos (strategija „Nuo ūkio iki stalo“), taip pat dėl oro kokybės, pramonės teršalų ir pakuočių atliekų.

         

• Parlamentas palaiko Ukrainą

  Europos Parlamentas palaiko Ukrainą jos kovoje už demokratiją, laisvę ir laisvą apsisprendimą. Jis griežtai ir ne kartą smerkė Rusijos agresiją ir nuo pat pirmųjų invazijos dienų ragino Rusijai ir Baltarusijai taikyti griežtas sankcijas. Parlamentas nuolat ragina ES teikti paramą Ukrainai: ginkluotę, humanitarinę pagalbą ir demokratinę paramą Ukrainos institucijoms.

  
  

  Per 2022 m. kovo 1 d. neeilinį plenarinį posėdį EP nariai priėmė pirmą rezoliuciją, kurioje ragino dėl invazijos taikyti griežtas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, o Ukrainai skubiai tiekti gynybinę ginkluotę.

  
  

  Europos Parlamentas tapo pirmąja tarptautine politine institucija, į kurią invazijos dieną kreipėsi Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas kalbą nuotoliniu būdu. Po mėnesio, balandžio 1 d., Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola buvo pirmoji ES lyderė, apsilankiusi Kyjive. Ten ji susitiko su Prezidentu V. Zelenskiu ir parlamento pirmininku Ruslanu Stefančiuku ir pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausioje Radoje.

  
  

  2023 m. vasario 9 d. pirmojo vizito į Briuselį atvykęs Prezidentas V. Zelenskis pasakė kalbą Parlamento plenariniame posėdyje ir per Europos Vadovų Tarybos susitikimą kreipėsi į ES valstybių ir vyriausybių vadovus.

  Kovoti su karo pasekmėmis Ukrainai ir ES

  2022 m. kovo 24 d. rezoliucijoje Parlamentas reikalavo Ukrainai teikti tvirtą ilgalaikę humanitarinę pagalbą maistu tiek ES, tiek tarptautiniu lygiu. 2022 m. balandžio mėn. EP nariai reikalavo visiško ES embargo Rusijos energijos importui, o nuo gegužės mėn. jie ėmė rūpintis ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų nukreipimu priemonei „REPowerEU“ ir žaliosios pertvarkos spartinimui ES valstybėse.

  
  

  Per 2022 m. rugsėjo plenarinę sesiją EP nariai, siekdami sušvelninti Rusijos agresijos pasekmes ES ir kartu padėti Ukrainos pabėgėlius priimantiems kaimyniniams regionams, pritarė, kad būtų supaprastintos ES regioninių fondų naudojimo taisyklės. Jie taip pat pritarė antrajai ES makrofinansinės paramos Ukrainai daliai. 2022 m. lapkritį europarlamentarai patvirtino 18 mlrd. eurų 2023 m. ES paskolą Ukrainai.

  Siekti, kad laisva ir demokratinė Ukraina gyvuotų Europos Sąjungoje

  2022 m. kovą priimtoje rezoliucijoje Parlamentas taip pat pabrėžė, kad Rusijos vyriausybė, siekdama klaidinti savo piliečius ir tarptautinę bendruomenę, „platina beprecedenčio piktavališkumo bei masto dezinformaciją“. Jis paragino ES parengti specialias sankcijas, taikytinas už užsienio valstybių kišimąsi ir dezinformacijos kampanijas.
  
  

  2022 m. gegužę Parlamento nariai ragino ES remti tarptautinius tyrimus ir teismus dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų karo nusikaltimų, genocido ir agresijos. Tuo tikslu Parlamentas Eurojustui suteikė naujus įgaliojimus rinkti ir tvarkyti šių nusikaltimų įrodymus.

  
  

  2022 m. birželį Parlamentas sėkmingai ragino ES valstybių ir vyriausybių vadovus suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą ir liepos mėn. patvirtino tolesnę makrofinansinę paramą Ukrainai .

  
  

  Spalio 6 d. EP nariai atmetė ir niekiniais paskelbė grasinant ginklu Rusijos surengtų fiktyvių referendumų rezultatus dėl okupuotos Ukrainos teritorijos aneksijos. Jie taip pat ragino gerokai padidinti Ukrainos vyriausybei ir ginkluotosioms pajėgoms teikiamą karinę pagalbą.

  
  

  Išreikšdamas solidarumą ir susižavėjimą, Parlamentas spalio 19 d. skyrė 2022 m. Sacharovo premiją už minties laisvę drąsiems Ukrainos žmonėms, atstovaujamiems jų prezidento, išrinktų lyderių ir pilietinės visuomenės. Gruodžio mėn. Strasbūre įvyko minėtos premijos apdovanojimo ceremonija.

  
  

  Rusijos pajėgoms ir jų įgaliotiniams Ukrainoje vykdant nesibaigiančius žiaurumus, EP nariai 2022 m. lapkričio 23 d. priimtoje rezoliucijoje Rusiją pripažino terorizmą remiančia valstybe. Kiek vėliau Parlamentas genocidu pripažino Holodomorą – sovietų vykdytą ukrainiečių marinimą badu.

  
  

  Per 2023 m. sausio mėn. plenarinę sesiją EP nariai ragino ryžtingiau kovoti su Rusijos grėsme Europos saugumui. Jie dar kartą paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą siekiant Rusiją ir jos kariuomenės vadus patraukti atsakomybėn už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą.

  
  

  Prieš 2023 m. vasario 3 d. Kyjive vykusį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą EP nariai priėmė rezoliuciją, kurioje ragino ES ir Ukrainos politinius lyderius aktyviai dirbti, kad būtų pradėtos derybos dėl Ukrainos prisijungimo prie ES. Jie dar kartą pakartojo, kad prisijungimo procesas turi būti orientuotas į aiškiais kriterijais, standartais ir reikalingomis reformomis grindžiamus nuopelnus.

  
  Bėgant metams Europos Parlamentas išplėtė unikalų ir ilgalaikį bendradarbiavimą su Ukrainos Aukščiausiąja Rada. Nuo 2022 m. vasario 24 d. buvo sustiprintas visų lygių tarpinstitucinis bendradarbiavimas siekiant nedelsiant suteikti pagalbą ir pasirengti Ukrainos demokratinei ateičiai Europos Sąjungoje. Europos Parlamentas taip pat prisidėjo prie Aukščiausiosios Rados komunikacijos pajėgumų stiprinimo, sukurdamas naują bendrą interneto puslapį anglų ir ukrainiečių kalbomis: „ES palaiko Ukrainą“.

         

• Europos sveikatos sąjungos kūrimas

  Pagrindinė atsakomybė už europiečių sveikatos priežiūrą tenka ES valstybėms. Vis dėlto COVID-19 pandemija parodė, kad ES reikšmingai prisideda prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos ir kontrolės, pavojaus žmogaus sveikatai šaltinių mažinimo ir ES valstybių sveikatos strateginių planų koordinavimo. Parlamentas padidino 2021–2027 m. programos „ES – sveikatos labui“ finansavimą nuo 1,7 mlrd. iki 5,1 mlrd. eurų, siekdamas pagerinti ES šalių bendradarbiavimą ir ateityje geriau kovoti su pandemijomis ir grėsmėmis sveikatai.

  
  

  2023 m. vasario mėn., pabrėždamas šios srities svarbą, Parlamentas sutiko įsteigti naują Visuomenės sveikatos pakomitetį.

  Kova su pandemija

  Siekdami palengvinti saugias tarpvalstybines keliones ir prekių pervežimą tiek ES, tiek už jos ribų, 2021 m. birželį europarlamentarai ir ES valstybės sparčiai įdiegė laikiną skaitmeninį COVID pažymėjimą. Parlamentas sutiko išplėsti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo taikymo sritį ir atnaujinti jo išteklius, kad į didelio masto nelaimes būtų reaguojama greitai. EP nariai taip pat paskatino išplėsti Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro įgaliojimus, taip pat sustiprinti ES krizių prevenciją ir pasirengimo didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai bei reagavimo į jas pajėgumus.

  
  

  EP nariai dabar nagrinėja per pandemiją įgytą patirtį, o Specialusis COVID-19 komitetas, be kita ko, tikrina, kaip ES valdė COVID-19 pandemiją ir vykdė vakcinacijos kampanijas.

  Vaistai, sveikata darbe, kova su vėžiu

  Parlamentas ne kartą ragino pagerinti piliečių sveikatos apsaugą jų darbo vietose, o 2021 m. pabaigoje priimtoje rezoliucijoje pasiūlė būdus, kaip padidinti ES nepriklausomybę farmacijos srityje. Tikimasi, kad 2023 m. pavasarį Komisija pateiks atnaujintas ES farmacijos srities taisykles.

  
  

  Europos Parlamento Specialusis kovos su vėžiu komitetas (BECA) parengė rekomendacijas dėl bendradarbiavimo vėžio prevencijos ir ankstyvo aptikimo srityje pagerinimo, taip pat dėl mokslinių tyrimų, inovacijų ir naujųjų technologijų naudojimo prevencijai ir gydymui.

         

• Migracijos ir prieglobsčio reforma

  2020 m. Europos Komisija pasiūlė naują migracijos ir prieglobsčio paktą siekdama visoje ES pertvarkyti ir suderinti prieglobsčio suteikimo procedūras, migrantų priėmimo sąlygas ir jų grąžinimo politiką. ES teisės aktų rengėjai nori užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės, o ES sienos būtų veiksmingai apsaugotos nuo neteisėto jų kirtimo ir prekybos žmonėmis. ES Tarybai artimiausiu laiku pirmininkausiančios valstybės ir Parlamentas susitarė dėl derybų gairių, kurios leistų sutarti dėl minėto ES taisyklių paketo iki 2024 m. vasario mėn.

  Visapusiškas požiūris

  EP nariai užtikrino, kad iki 2024 m. visu pajėgumu pradėtų veikti ES prieglobsčio agentūra. Ji rengs veiklos standartus, rodiklius, gaires ir geriausią praktiką su prieglobsčiu susijusiais klausimais. Ši Maltoje įsikūrusi agentūra ES valstybėms teiks operatyvesnę pagalbą kilus krizinėms situacijoms ir sprendžiant asmenų perkėlimo į ES ar jos viduje klausimus.

  
  

  2022 m. gruodžio mėn. buvo sudaryti neoficialūs susitarimai dėl to, kaip padėti pažeidžiamiems asmenims pasiekti ES teritoriją teisėtai, organizuotai ir saugiai, remiantis savanorišku perkėlimu į ES valstybę (perkėlimo į ES reglamentas), ir dėl priėmimo sąlygų, siekiant registruotiems prieglobsčio prašytojams sudaryti galimybę pradėti dirbti po šešių mėnesių.

  
  

  Savo ruožtu, už pilietines teises atsakingi EP nariai rengiasi deryboms su Taryba dėl: prieglobsčio ir migracijos valdymo taisyklių, reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų, asmenų tikrinimo taisyklių, prieglobsčio procedūrų reglamento ir grąžinimo direktyvos.

  Darbo jėgos migracija

  2021 m. gegužę EP nariai paragino nustatyti teisėtus migracijos būdus, kad būtų sumažintas neteisėtas sienos kirtimas ir sudarytos galimybės naujai atvykusiems asmenims integruotis į darbo rinką. Parlamentas balsavo dėl naujų taisyklių, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai galėtų lengviau įsikurti ES (mėlynoji kortelė). Po 2023 m. pavasarį vyksiančio balsavimo komitete Parlamentas bus pasirengęs deryboms su ES Taryba dėl dviejų pasiūlymų, pagal kuriuos bus atnaujinta dabartinė vieno leidimo gyventi ir dirbti direktyva ir ilgalaikio gyventojo statuso taisyklės.

  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) parlamentinė priežiūra

  2021 m. sausio 29 d. EP piliečių laisvių komiteto koordinatoriams priėmus sprendimą tirti įtarimus dėl neteisėto priverstinio apgręžimo, buvo įsteigta EP narių FRONTEX patikros darbo grupė. Jai pavesta stebėti agentūros darbą ir tikrina, ar tinkamai taikomi susiję ES teisės aktai, ypač FRONTEX reglamentas.

         

• Europos demokratija: bendros vertybės, taisyklės ir teisės

  Parlamentas pasisako už Europos Sąjungą, grindžiamą teisinės valstybės principu, pagrindinėmis teisėmis, žiniasklaidos laisve, nediskriminavimu ir lyčių lygybe. EP nariai nori, kad ES aktyviau kovotų su korupcija, pinigų plovimu (kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinys) ir dezinformacija – Europos demokratiniams pamatams ir pagrindinėms vertybėms pavojingais reiškiniais.

  
  

  Parlamentas įsteigė Specialųjį komitetą užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais (INGE). Jam atlikus tyrimus ir tiriamąsias misijas, 2022 m. kovo mėn. buvo parengtas pirmasis rekomendacijų rinkinys, kaip geriau apsaugoti ES demokratiją. Specialusis komitetas (ING2) savo darbą tęs iki 2023 m. vasaros ir taip pat svarstys, kaip Parlamentas gali apsisaugoti nuo mėginimų daryti įtaką jo veiklai.

  Lygios teisės darbe

  2022 m. Parlamentas įpareigojo įmones užtikrinti atlyginimų skaidrumą, kuris leistų vyrams ir moterims mokėti vienodą atlygį už vienodą darbą. EP nariams taip pat pavyko padidinti moterų skaičių įmonių valdybose. Iki 2026 m. birželio mėn. pabaigos 40 proc. nevykdomųjų direktorių arba 33 proc. visų direktorių vietų turės užimti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai.

  Teisinės valstybės principas valstybėse nediskutuotinas

  Europarlamentarai pasveikino Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir paragino toliau ją tobulinti, kad ji taptų išsamaus ir veiksmingo ES vertybių apsaugos mechanizmo dalimi. Jie taip pat paragino imtis veiksmų siekiant įveikti Vengrijoje ir Lenkijoje aiškiai išryškėjusius iššūkius teisinei valstybei.

  
  

  Rezoliucijoje dėl 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos EP nariai išreiškė nerimą dėl tebejuntamų neigiamų tendencijų žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo ir žurnalistų saugumo srityse. Jie išreiškė susirūpinimą dėl teismų politizavimo ir grėsmės mažumų grupių teisėms.

  
  

  Dėl Parlamento atkaklumo 2021 m. sausio mėn. įsigaliojo naujas teisės aktas, pagal kurį išmokas iš ES fondų gali gauti tik tos ES valstybės, kurios visapusiškai laikosi teisinės valstybės principo ir užtikrina nacionalinių teismų nepriklausomumą. Nuo tada Parlamentas ne kartą primygtinai ragino Komisiją, kaip sutarčių sergėtoją, visapusiškai taikyti „teisės viršenybės sąlygą“. 2022 m. Komisija sustabdė ekonomikos gaivinimo lėšų mokėjimus Lenkijai ir struktūrinių fondų lėšų mokėjimus Vengrijai. EP nariai primygtinai reikalauja šiuos mokėjimus įšaldyti tol, kol abi valstybės ištaisys EP narių nustatytus teisinės valstybės principo pažeidimus.

  Žiniasklaidos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas

  2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamentas nusprendė įsteigti PEGA tyrimo komitetą, kurio tikslas – tirti įtarimus dėl neteisėto „Pegasus“ ir panašių šnipinėjimo programų naudojimo ES politiniams oponentams ir žurnalistams sekti. 2021 m. lapkričio mėn. Parlamentas pateikė rekomendacijas dėl naujų taisyklių, apsaugančių žurnalistus nuo nepagrįstų ieškinių. Europarlamentarai jau nuo 2018 m. ragino imtis veiksmų žurnalistams apsaugoti, o dabar nagrinėja Komisijos pasiūlymą dėl kovos su nepagrįstais strateginiais ieškiniais prieš žurnalistus (SLAPP). Šio teisės akto tikslas – apsaugoti nepriklausomą Europos žiniasklaidą nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kuriuo siekiama ją įbauginti. 2023 m. Parlamentas pradėjo nagrinėto Žiniasklaidos laisvės aktą.

  Rinkimų ir institucinė reforma

  EP nariai susitarė dėl naujų politinės reklamos taisyklių projekto ir pradėjo derybas su ES valstybėmis dėl galutinio taisyklių teksto. Jomis siekiama reformuoti kampanijų ir partijų finansavimo taisykles atsižvelgiant į ES demokratijos veiksmų planą. 2022 m. balandžio mėn. Parlamentas inicijavo Europos Parlamento rinkimų akto peržiūrą, siekdamas labiau suderinti nacionalines taisykles ir sudaryti tarpvalstybinius rinkimų sąrašus. 2023 m. vasario mėn. buvo pasiūlyta palengvinti balsavimą kitoje ES valstybėje gyvenantiems ES piliečiams. Siekiant šiuos pasiūlymus paversti teisės aktais reikalingas Europos Vadovų Tarybos pritarimas.

  
  2021 m. rugsėjo mėn. Parlamentas paragino įsteigti nepriklausomą etikos instituciją, kuri pagerintų ES institucijų skaidrumą ir sąžiningumą. 2022 m. gruodžio mėn. rezoliucijoje EP nariai dar kartą paragino Komisiją pateikti pasiūlymą šiuo klausimu.

  Tolesni veiksmai, susiję su Konferencija dėl Europos ateities

  Galiausiai, Parlamentas padėjo įsteigti Konferenciją dėl Europos ateities (2021–2022 m.), užtikrinti jos veiklą ir Europos piliečių pasiūlymų svarstymą. Parlamentas nedelsdamas ėmėsi tolesnių veiksmų, susijusių su 49 politikos rekomendacijomis ir pradėjo ES sutarčių keitimo procesą. EP nariai paragino ES valstybes šiuo tikslu suburti Konventą. Iki 2023 m. vasaros bus parengtas Parlamento pranešimas, kuriame bus pateikta su visomis rekomendacijomis susijusių galimų tolesnių veiksmų analizė.

         

• Saugios ir konkurencingos skaitmeninės aplinkos taisyklės

  Europos Parlamentas vienas iš pirmųjų pasaulyje paragino priimti teisės aktus dėl tokių klausimų kaip dirbtinis intelektas (DI) ir interneto platformų reguliavimas. EP nariai nori, kad Europoje būtų taikomi aukščiausi skaitmeninių paslaugų, duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo standartai. Jie kartu turi vadovautis ES pagrindinėmis teisėmis ir vertybėmis, nustatytomis Europos skaitmeninių teisių ir principų deklaracijoje, įsitikinę europarlamentarai.

  Į žmogų orientuotas požiūris

  Europos Parlamentas remia etikos principus, kuriais būtų grindžiamas ES požiūris į skaitmeninę transformaciją. Jis taip pat pasisako už duomenų apsaugą, teisę į privatumą, nediskriminavimą, lyčių lygybę, vartotojų apsaugą, technologinį ir tinklo neutralumą, patikimumą ir įtraukumą. Be to, Parlamentas paragino ryžtingiau apsaugoti vartotojų teises internete, investuoti į skaitmeninius įgūdžius, padėti užtikrinti darbuotojų teises ir psichikos sveikatą skaitmeninėje darbo aplinkoje bei užtikrinti teisę atsijungti nuo ryšio prietaisų po darbo valandų.

  Skaitmeninių paslaugų taisyklės

  Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) nustatyti aiškūs interneto įmonių veiklos ES ir vartotojų apsaugos standartai. Vadovaujantis pagrindiniu principu „kas yra neteisėta realiame gyvenime, taip pat turėtų būti neteisėta internete“, interneto platformos turi imtis skubių priemonių, kad pašalintų neteisėtą turinį, kovotų su dezinformacija ir sugriežtintų prekiautojų patikras. SPA leidžia geriau informuoti vartotojus ir kartu apsaugoti juos nuo manipuliacijų. Pagal šį teisės aktą draudžiama nepilnamečiam skirta arba neskelbtinais duomenimis paremta tikslinė rinkodara.

  
  

  Skaitmeninių rinkų aktu didelės interneto platformos įpareigojamos elgtis sąžiningai. Šiomis taisyklėmis inovacijų kūrėjams ir technologijų startuoliams suteikiamos naujos galimybės konkuruoti ir kurti inovacijas sąžiningesnėje verslo aplinkoje. Vartotojai galės rinktis iš daugiau geresnės kokybės paslaugų neprarasdami savo duomenų kontrolės. Taisyklių nesilaikantiems prieigos valdytojams gali būti taikomos 10 proc. nuo visos jų apyvartos siekiančios baudos (20 proc. – jei reikalavimų nesilaikoma pakartotinai).

  Dirbtinis intelektas

  Ne vienerius metus Parlamentas ragino priimti taisyklių dėl DI sąvadą, kuris leistų padidinti pasitikėjimą naujosiomis technologijomis, užtikrinti jų saugumą, įtvirtinti aukštus etinius standartus, padėti panaudoti dirbtinio intelekto transformuojamąją galią darbo rinkoje ir paremti iniciatyvą „Europoje sukurtas DI“. Keletas EP komitetų ir specialusis komitetas (AIDA) pateikė savo nuomones dėl Komisijos pasiūlymo dėl pirmosios Europos Sąjungos DI srities teisinės bazės (Dirbtinio intelekto aktas). Šiuo metu Parlamentas rengia galutinę šio akto redakciją, dėl kurios, prieš ją priimant, turi dar susitarti ES valstybės.

  Europos duomenų strategija

  EP nariai pasisako už sąveikią visai ES skirtą duomenų valdymo sistemą ir į žmogų orientuotą duomenų visuomenę, kurioje piliečiai visiškai kontroliuotų savo duomenis. Prieiga prie kokybiškų duomenų yra esminis veiksnys kuriant labai efektyvias ir saugias DI sistemas.

  
  

  Duomenų valdymo aktu (DVA) siekiama padidinti pasitikėjimą dalijimusi duomenimis, sukurti naujas ES taisykles dėl duomenų prekyviečių neutralumo ir sudaryti palankesnes sąlygas pakartotinai naudoti tam tikrus viešojo sektoriaus duomenis.

  
  

  Duomenų aktu, dėl kurio dar turi susitarti ES valstybės ir kuris papildo DVA turinį, siekiama paskatinti inovacijas pašalinus vartotojų ir įmonių prieigai prie duomenų trukdančias kliūtis.

  Kibernetinis saugumas

  Reaguodami į vis didėjančias skaitmeninimo keliamas grėsmes ir padažnėjusius kibernetinius išpuolius, EP nariai atnaujino taisykles, kuriomis visoje Sąjungoje užtikrinamas aukštas bendras kibernetinio saugumo lygis (TIS 2 direktyva). Šios taisyklės pakeitė pirmąjį ES kibernetinio saugumo teisės aktą. TIS 2 direktyva visoje ES nustatomi griežtesni kibernetinio saugumo reikalavimai, išplečiamas „svarbiausių sektorių“ sąrašas, supaprastinamas ataskaitų teikimas ir nustatomi griežtesni vykdymo užtikrinimo reikalavimai, įskaitant sankcijas.

  
  

  EP nariai taip pat pritarė Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centro ir tinklo įsteigimui ir paragino priimti griežtesnius ES kibernetinio saugumo standartus išmaniesiems įrenginiams, programėlėms ir operacinėms sistemoms.

  
  Parlamentas taip pat ėmėsi Kibernetinio atsparumo akto, kuriuo nustatomi susietiesiems įrenginiams taikomi kibernetinio saugumo reikalavimai, kad vartotojai ir įmonės bendrojoje rinkoje būtų apsaugoti nuo nesaugių skaitmeninių produktų.

         

• Pasaulyje stipresnė Europa

  Parlamentas paragino ES pagerinti savo gebėjimą priimti greitus ir veiksmingus sprendimus, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, laikytis vieningos pozicijos ir reaguojant į krizes veikti kaip tikra pasaulinio masto veikėja (rezoliucija).

  
  

  2023 m. sausio mėn. priimtoje rezoliucijoje dėl bendros saugumo ir gynybos politikos EP nariai teigiamai įvertino naujas ES iniciatyvas sustiprinti Europos saugumą ir gynybą ir paragino ES valstybes toliau plėtoti ES kibernetinės gynybos politiką ir pajėgumus ir kurti saugumo ir gynybos partnerystes su bendraminčiais partneriais.

  ES plėtra

  2021 m. rugsėjo mėn. Parlamentas patvirtino 14,2 mlrd. EUR vertės pasirengimo narystei finansavimo priemonę, skirtą padėti septynioms valstybėms vykdyti reformas, kurių reikia, kad būtų laikomasi ES taisyklių ir vertybių. Savo metinėse ataskaitose Parlamentas nuolat įvertina demokratinių reformų pažangą į ES įstoti siekiančiose kaimyninėse šalyse. Atkreipdami dėmesį į tai, kad ryžtingesnė ES plėtros politika yra galingiausia ES geopolitinė priemonė, EP nariai paragino ES keistis ir atgaivinti ES plėtros procesą.

  Parama demokratijai ir su žmogaus teisėmis susijusi veikla

  Europos Parlamentas nepaliaudamas demonstruoja savo pasiryžimą siekti, kad visame pasaulyje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi demokratijos principų. Nuo 1988 m. Parlamentas teikia Sacharovo premiją, kuria už išskirtinį indėlį apsaugant minties laisvę pagerbiami asmenys, grupės ir organizacijos.

  
  

  Dėl pastarųjų metų įvykių – pandemijos ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą – demokratinėms šalims visame pasaulyje kilo rimtų iššūkių. Rusijos agresija nukreipta ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš demokratiją ir demokratines vertybes. Europos Parlamentas daug metų rėmė šalių partnerių parlamentus plėtodamas dialogo kultūros iniciatyvas, pvz. Jeano Monnet dialogą, ir Parlamento delegacijų veiklą.

  
  

  Šios delegacijos – tai oficialios EP narių grupės, palaikančios ir plėtojančios ryšius su ES nepriklausančių valstybių parlamentais ir kitais regionais bei organizacijomis. Europos Parlamentas taip pat kasmet siunčia trumpalaikias rinkimų stebėjimo delegacijas į ES nepriklausančias valstybes, kuriose EP narių patirtis padeda įvertinti vietos rinkimų procesus.

  Vystymasis

  2021 m. birželio mėn. EP nariai patvirtino naują Globalios Europos fondą (Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė ). Iš jo 79,5 mlrd. eurų dydžio išorės bendradarbiavimo finansavimui skirto biudžeto bus remiamas tvarus vystymasis ES kaimyninėse, Afrikos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Ramiojo vandenyno bei Karibų jūros regionų šalyse.

  Tarptautinė prekyba, partnerystės susitarimai

  Parlamentas remia visapusiškas prekybos partnerystes ir taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą. Prekybos santykiuose svarbus apibusiškumas, sąžininga konkurencija ir rinkos iškraipymų prevencija. Šioje srityje europarlamentarai patvirtino naujas taisykles, kurios užkerta kelią rinką iškreipiančioms užsienio subsidijoms.

  
  

  Be to, šiuo metu EP nariai nagrinėja pasiūlymą dėl draudimo ES rinkoje prekiauti produktais, pagamintais naudojant priverstinį darbą, įskaitant priverstinį vaikų darbą. Derybos su ES valstybėmis šiuo klausimu gali prasidėti ne anksčiau kaip 2023 m. rudenį.

  
  

  Šiuo metu su Taryba deramasi dėl ES bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos, pagal kurią besivystančioms šalims suteikiama lengvatinė prieiga prie ES rinkos, ir naujų ES įmonių apsaugos nuo ekonominės prievartos priemonių.

  
  Kad įsigaliotų bet kuris naujas ES prekybos ir investicijų susitarimas su trečiosiomis šalimis (pvz., ES ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimas), būtinas Parlamento pritarimas. 2020 m. vasario mėn. EP nariai patvirtino ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimą, į kurį pirmą kartą įtrauktos aplinkos, socialinio ir demokratinio tvarumo sąlygos. Tikimasi, kad 2023 m. arba 2024 m. pradžioje Parlamento komitetuose ir per plenarines sesijas bus aptarti kiti prekybos ir investicijų susitarimai, be kita ko, su Čile ir Naująja Zelandija.

         

• Vartotojų teisių politika žaliojoje ir skaitmeninėje pertvarkoje

  Praėjus trisdešimčiai metų nuo ES bendrosios rinkos sukūrimo, Parlamentas, siekdamas įveikti skaitmeninio amžiaus ir žaliosios pertvarkos iššūkius, atnaujino vartotojų apsaugos taisykles. Atliekų kiekio mažinimas, perdirbimas ir tvari prekių gamyba yra itin svarbūs kuriant savarankiškesnę ir netaršią žiedinę ekonomiką.

  
  

  Dalis atnaujinimo susijęs su naujomis skaitmeninių rinkų ir paslaugų taisyklėmis bei universalaus elektroninių įrenginių kroviklio įvedimu. EP nariai taip pat pritarė atnaujintoms produktų saugos ir vartojamųjų paskolų taisyklėms, kuriomis užtikrinama geresnė vartotojų apsauga ir ES piliečių gerovė tiek internete, tiek realiame gyvenime.

  Žiedinė ekonomika

  Parlamentas ir Taryba susitarė dėl baterijų perdirbimo ir gamybos taisyklių. Savo poziciją dėl Ekologinio projektavimo direktyvos peržiūros EP nariai pateiks 2023 m. pradžioje, o vėliau balsuos dėl kelių žiedinės ekonomikos paketo pasiūlymų: pakuočių taisyklių, informacijos apie gaminį reikalavimų, tvarių tekstilės gaminių standartų ir kt..

  
  

  EP narių iniciatyva buvo parengtas pasiūlymas dėl teisės į gaminių remontą, kuriuo užtikrinama ilgesnė produktų naudojimo trukmė. 2023 m. EP nariai taip pat derėsis su ES valstybėmis dėl bendrovėms taikomų išsamaus patikrinimo prievolių.

  ES pramoninės bazės stiprinimas

  2023 m. vasario mėn. priimtoje rezoliucijoje EP nariai paragino Komisiją parengti planus siekiant sustiprinti ES gamybos pajėgumus, ypač susijusius su strateginėmis technologijomis, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energija, šilumos siurbliais ir baterijomis. Nuo 2021 m. EP nariai ragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl svarbiausiųjų žaliavų strategijos, kurią įgyvendinant ES pramonės įmonėms būtų padedama išlikti konkurencingoms ir tapti mažiau priklausomoms nuo trečiųjų šalių kartu užtikrinant ES vartotojams prieinamą ir pakankamą pasiūlą.